Kaip jūs visi jau žinote, artinasi mano gimtadienis. Kiekvienais
metais mano garbei surengiama didžiulė šventė, tad manau, kad ir šiais
metais ši šventė dar sykį įvyks.
Šiuo laikotarpiu visi skuba pirkti, ieško dovanų, mirga daugybė
reklamų televizijoje, radijuje bei laikraščiuose - visa tai
palaipsniui vis garsiau skelbia, jog mano gimtadienis artinasi. Iš
tikrųjų gera žinoti, kad bent kartą metuose kai kurie žmonės galvoja
apie mane. Tačiau pastebiu ir kita dalyką: jei pradžioje žmonės,
atrodo, suprato ir, regis, dėkojo už visa, ką jiems padariau, tai
laikui bėgant jie, rodos, vis sunkiau beatsimena šios šventės
priežastį.
Šeimos ir draugai susiburia maloniai praleisti laiką, bet jau ne
visada žino šios šventės prasmę. Atsimenu, kaip praeitais metais mano
garbei buvo suruošta didžiulė puota. Valgomojo stalas buvo nukrautas
skaniausiais patiekalais, pyragais, vaisiais ir saldumynais. Kambaryje
buvo nuostabios dekoracijos ir gausybė ypatingai supakuotų puikių
dovanų. Bet žinote, ką? Aš nebuvau pakviestas... Teoriškai buvau
garbės svečias, bet niekas manęs neatsiminė ir niekas neatsiuntė
kvietimo.
Šventė buvo mano garbei, bet kai ta didinga diena atėjo, mane paliko
lauke ir prieš pat nosį užtrenkė duris... O aš vis tik norėjau būti
kartu su visais ir pasidalinti vaišėmis. Iš tikrųjų, visa tai manęs
jau nebestebina, nes jau keletą metų prieš mane užsitrenkia visos
durys.
Kadangi nebuvau pakviestas, nusprendžiau prisijungti prie
švenčiančiųjų tyliai, kad niekas manęs ir nepastebėtų. Įsitaisiau
kamputyje ir stebėjau. Visi gėrė, valgė, krėtė kvailystes ir juokėsi
iš visko. Praėjo nemažai laiko. Galiausiai atėjo tas storas žmogelis
su balta barzda ir ilgu raudonu drabužiu. Jis nesustodamas juokėsi:
"Cha cha cha!", po to atsisėdo į krėslą, o visi vaikai bėgo prie jo ir
šaukė: "Kalėdų senelis! Kalėdų senelis!", tarsi šventė būtų buvusi jo
garbei.
Vidurnaktį visi pradėjo sveikinti vienas kitą ir glėbesčiuotis.
Plačiai ištiesiau savo rankas ir laukiau, kada kas nors ateis manęs
apkabinti. Ir... žinote, ką... niekas pas mane neatėjo. Staiga jie
visi ėmė keistis dovanomis ir su didžiausiu įkarščiu vieną po kitos
jas išvynioti. Kai viskas jau buvo išpakuota, pažvelgiau, ar neliko
netyčia vienos dovanėlės ir man... Ką jūs jaustumėte, jei jūsų gimimo
dieną visi keistųsi dovanomis, o jūs negautumėte nė vienos?
Galiausiai supratau, kad šiame vakarėlyje nebuvau nei laukiamas, nei
trokštamas ir tyliai išėjau.
Kiekvienais metais tai vis labiau pasireiškia. Žmonės atsimena tik
tai, ką geria ir valgo, kokias dovanas gavo, o apie mane jau
nebegalvoja niekas.
Norėčiau, kad per šių metų Kalėdų šventes leistumėte man ateiti į jūsų
gyvenimus. Norėčiau tikėtis, kad prisiminsite, jog daugiau kaip prieš
2000 metų aš atėjau į pasaulį, kad už jus atiduočiau savo gyvybę ir
galutinai jus išgelbėčiau.
Šiandien aš tetrokštu vieno: kad jūs VISA ŠIRDIMI tuo tikėtumėte.
Kadangi daugelis nepasikvietė manęs į šventę praeitais metais, šį
kartą pats surengsiu savo šventę ir tikiuosi, kad jūs gausiai prie
manęs prisijungsite. Teigiamo atsakymo į mano kvietimą vardan
paskleiskite šią žinią kuo plačiau - visiems žmonėms, kuriuos
pažįstate.
Visą amžinybę būsiu jums už tai dėkingas. Labai stipriai jus myliu ir
bučiuoju - Jėzus...

Sapnavau, kad iš Dievo ėmiau interviu:

"Tai norėtum pasikalbėti su manim?" paklausė Dievas.

"Jei turite laiko" atsakiau.

Dievas nusišypsojo. "Mano laikas yra amžinybė".

"Kokie tie tavo klausimai?"

Tėve mūsų - pokalbis su Dievu (skaityti rolėmis)

Tėve mūsų, kuris esi danguje...

Ø Taip? (Klausau)

Nepertraukinėk manęs, aš meldžiuosi.

Ø Bet gi Tu į mane kreipeisi!

Tėve mūsų, kuris esi danguje.

Ø Na štai ir vėl! Tu nori su manim pasikalbėti, argi ne? Taigi, koks reikalas neduoda ramybės?

Konkretus pratimas, padedantis pažinti, kaip Viešpats vienija ir jungia Jūsų nedidelę bendruomenę.

Tikslas: Peržvelgus kuopos (bendruomenės) istoriją, atsekti ryšį su savo asmenine patirtimi , savo asmenine istorija, savuoju gyvenimu.

Keletas kun. Antano Saulaičio SJ patarimų nedidelių būrelių vadovams, siekiantiems suburti stiprią grupę.

Veiksminga ir maloni grupė gyvuoja, kai tarp jos narių vyrauja teigiami tarpusavio santykiai. Grupei sveikai bendradarbiauti ir susivienyti padeda:

- Kai būrelis yra tokio dydžio, kad visi galėtų jame bendrauti, dalyvauti.

-Kai visi vienas kitą pažįsta.

-Kai būrelis turi kartu atlikti kokį nors uždavinį, pvz., aptarti klausimus, suplanuoti apeigas, paruošti vaidinimėlį...

-Kai tie patys nariai būrelyje dalyvauja tol, kol uždavinys užbaigiamas. Nauji nariai įvedami tik esant būtinybei ar ištikus bėdai.

-Kai kiekvienas narys jaučia savo įnašą, atliekant uždavinį, ir darniai bendrauja su kitais.

-Kai atskiri nariai nėra verčiami dalyvauti užsiėmime, kuriame nenori dalyvauti (pvz., vaidinimėlyje, judriame žaidime)/.../

-Kai sergėjama, kad ir vieniši asmenys, ir tie, kurie linkę perimti visą iniciatyvą, sugebėtų vieni kitus išklausyti ir dalintis darbais.

-Kai visi stengiasi ko nors išmokti ir turėti savo nuomonę, o ne stengtis sudaryti įspūdį, kad nusimano apie viską arba visiškai nereiškia savo nuomonės.

-Kai grupė pavargsta arba užsiėmimas per daug užsitęsia, dera įterpti dainą, žaidimą, padaryti trumpą pertraukėlę.

Nors dažniausiai vasaros stovyklą įsvaizduojame kaip laiką, praleistą lauke, net ir vasarą būna dienų, kai į lauką geri šeimininkai ir šuns nevaro. Ką veikti lietingą dieną, kai su vaikais esi įkalintas namuose?

Pasidarykite su vaikais vėjo malūnėlius! Vaikams tai labai patinka - tiek pats gamybos procesas, tiek malūnėlis, kuris sukasi nuo vėjo arba tiesiog greitai einant.

Vienam malūnėliui reikės kietesnio popieriaus (pvz., piešimo) lapo. Labai gražu, kai popierius spalvotas, todėl prieš darydami malūnėlį galite su vaikais nuspalvinti arba naudoti spalvotą storesnį popierių. Nepamirškite, kad abi pusės turi būti spalvotos! Popieriaus lapas turi būti kvadratinis.

Vasara - malonumų metas

Vasaros atostogų tėra keletas dienų, ir dažnai kyla klausimas ką gi veikti jų metu. Arba dar dažniau kyla klausimas ką gi daryti su tais vaikais, kurie nuobodžiauja ir nežino kuo užsiimti. Štai keletas idėjų kaip užpildyti tas ilgas vasaros dienas.

1. Pradėkite ką nors kolekcionuoti: vabzdžius, įvairių spalvų ir formų akmenukus, monetas ar bet ką, kas domina jūsų vaikus.

Pakvieskite visus grupėje dalyvaujančius vaikus pasirinkti mokinį mokykloje, kuris nesilanko bažnyčioje. Pasižadėkite 12 svaičių būti to asmens "Slaptu angelu". Tegul vaikai kas savaitę parašo po atvirutę, palieka mažą dovanėlę, parašo padrąsinimo laiškelį, kai tas mokynys gauna prastą pažymį, ar padaro dar ką nors padrąsinančio ir slapto.

Kiek prisimenu stovyklas, kuriuose man teko dalyvauti, jose visose buvo sportinių renginių. Ryto mankšta. Maudymasis. Olimpiada. Krepšinio varžybos. Visgi, tai būna arba bendri berniukų - mergaičių renginiai, arba vien berniukų (toks kaip krepšinis). Mergaitės lyg ir neturi savitos sporto rūšies...