Tėve mūsų - pokalbis su Dievu (skaityti rolėmis)

Tėve mūsų, kuris esi danguje...

Ø Taip? (Klausau)

Nepertraukinėk manęs, aš meldžiuosi.

Ø Bet gi Tu į mane kreipeisi!

Tėve mūsų, kuris esi danguje.

Ø Na štai ir vėl! Tu nori su manim pasikalbėti, argi ne? Taigi, koks reikalas neduoda ramybės?

Teesie šventas Tavo vardas...

Ø Tu čia rimtai taip galvoji?

Ką aš turėčiau rimtai galvoti?

Ø Ar Tu tikrai nori, kad mano vardas būtų šventas?

Ką tai turėtų reikšti?

Ø Kąreiškia - kąreiškia - nu gražiausiai, aš nežinau ką tai reiškia. Iš kur aš turėčiau tai žinoti? Tai reiškia, kad Tu nori mane pagerbti, kad aš Tau nepakartojamai svarbus esu, kad mano vardas Tau yra brangus.

Aha. Hmm...taip, dabar suprantu.

Teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip Danguje taip ir žemėje...

Ø Tu ką nors darai dėl to?

Kad Tavo valia pildytųsi? Žinoma, aš sekmadieniais einu į bažnyčią ir aukoju pinigų parapijai.

Ø Aš noriu daug daugiau: kad Tavo gyvenimas susitvarkytų; kad Tavo įpročiai, kurie kitus erzina, pradingtų; kad Tu išmoktum dėkoti; kad Tu kitiems padėtum atpažinti tiesą. Aš noriu, kad ligoniai pasveiktų, kad alkani būtų pavalgydinti, kad nuliūdę būtų paguosti ir kad įkalinti būtų išlaisvinti, nes viską, ką darai šiems žmonėms - darai man.

Kodėl Tu tai sakai būtent man? Kaip Tu manai, kiek pasipūtusių veidmainių sėdi bažnyčioj. Tu tik atkreipk dėmesį!

Ø Atsiprašau. Aš maniau, kad maldoje Tu prašai to, kad mano karalystė ateitų ir kad mano valia išsipildytų. Visa tai prasideda labai asmeniškai tuose žmonėse, kurie to prašo. Ir jau tada, kai Tu norėsi to paties kaip ir aš, galėsi tapti mano karalystės ambasadoriumi.

Ačiū kad apšvietei, gal dabar galiu toliau melstis?! Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien...

Ø Žmogau, juk Tu ir taip per daug sveri. Taigi tavo malda įpareigoją ką nors nuveikti, kad milijonai badaujančių šiame pasaulyje gautų duonos!

Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams...

Ø O Virgis?

Virgis? Tik nepradėk, gerai! Tu gi pats žinai, kad jis vieną kartą atvirai ir arogantiškai mane pažemino, kad aš esu perpykęs, kol jis savo pastabas reikš. Jis irgi tai žino. Jis manęs nevertina, kaip rimto bendradarbio. Tas tipelis yra...

Ø Aš žinau žinau, o tai kaip su malda?

Aš ne tai turėjau galvoje.

Ø Bent jau esi nuoširdus. Tau tikrai patinka su tokiu apmaudu ir neapykanta gyventi?

Tai mane išlėto žudo.

Ø Aš noriu tave pagydyti. Atleisk Virgiui ir aš atleisiu Tau. Juk arogancija ir pyktis yra Virgio nuodėmės, o ne Tavo. Galbūt Tu neteksi kažkiek pinigų, kažkiek autoriteto, bet Tavo širdyje bus ramybė.

Hmm. Nežinau, ar aš galėsiu save nugalėti.

Ø Aš Tau padėsiu.

Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto...

Ø Su malonumu, venk tų žmonių ir situacijų, kurios Tave gundo.

Ką nori tuo pasakyti?

Ø Tu gi žinai savo silpnąsias puses: gašlumą, agresyvumą, neišsiauklėjimą. Neduok tiem gundytojams nė mažiausios galimybės.

Manau, kad šis "tėve mūsų" yra pats sunkiausias, kokį esu meldęsis savo gyvenime. Bet jis pirmą buvo susijęs su mano kasdieniniu gyvenimu.

Ø Na tai judam toliau. Gali ramiai baigti savo maldą.

Tebūnie Tavo valdžia ir galybė ir garbė per amžius. Amen.

Ø Žinai kas man atrodo nuostabu? Kai tokie žmonės, kaip Tu, pradeda rimtai mane priimti ir iš tikro melstis, manimi sekti ir daryti viską, kad mano valia pildytųsi. Kai jie pastebi, kad darbas dėl mano karalystės atėjimo žemėje daro žmones laimingus.

Clyde Herring

Vertimas KAJC