Praėjusį savaitgalį vyko Ateitininkų federacijos ir "Naujojo židinio / Aidų" organizuotos studijų dienos. Berčiūnuose, Panevėžio rajone esančioje ateitininkų stovyklavietėje, vykusio renginio tema: Naujieji radikalizmai ir "sistema". Antrąkart vykusiose studijų dienose dalyvavo apie 60 įvairaus amžiaus žmonių.

Penktadienio vakarą jaukioje aplinkoje politinį radikalizmą narstė "Eltos" vyr. redaktorius Virgis Valentinavičius ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Apžvelgta sąvokos reikšmė, kritiškai pažvelgta į Europos Sąjungoje vyraujantį korektiškumo principą, aptarta dabartinė Lietuvos partijų padėtis. Pokalbį apibendrinant pritarta, jog Lietuvai reikia jaunų žmonių, kurie gebėtų sukurti radikalią savo aiškumu Lietuvos ateities viziją, ko nebepajėgia daryti dabartinis politinis elitas.

Radikalizmas religijoje buvo aptartas per naujai pasirodžiusios Gintaro Beresnevičiaus knygos "Naujojo atgimimo išvakarėse" prizmę. Algirdas Patackas kalbėjo apie Bažnyčios reikšmę sovietiniais laikais ir dabar. Tuomet egzistavusi romantinė katalikybė buvo ir protesto prieš valdžią forma. Dabartinis katalikas aiškiai nebesuvokia, kas sekuliarizuotoje visuomenėje yra priešas. Tikėjimo praktika šiuo aspektu darosi vis sudėtingesnė ir sunkesnė. Pažvelgta į dviejų Bažnyčios kovotojų kelią, kalbėta apie radikalias priemones, kuriomis jie veikė - galimas tiesmukas, dažnai kitų išjuokiamas, kalbėjimas. Kita alternatyva - atsargus manevravimas, tačiau vis tiek siekiant tikėjimo sklaidos.

Benas Ulevičius, pasakodamas apie asmeninį kelią ir susidūrimus su Bažnyčia, akcentavo faktą, kad po ilgų ieškojimų žmogus sugrįžta į vieną pirmųjų taškų ir ten randa trokštamąjį radikalumą. Katalikų Bažnyčia yra radikali. Iš pirmo žvilgsnio atstumiantys tradiciniai Bažnyčios vaizdiniai, suvokiant jų radikalumą, rekonstruojasi į artimą ryšį su asmeniu ir gilų emocinį pajautimą. Ar gali būti radikalesnė muzika nei vargonų? Darius Chmieliauskas priminė žodžio "radikalus" kilmę. Radis - šaknis. Šaknies syvai, nukreipti tinkama linkme, gali duoti teigiamų rezultatų. Pažvelgta į Kristų, kaip radikalą, o Bažnyčią - kaip sistemą. Krikščioniškas radikalumas - tai radikaliai suderinti nesuderinamus dalykus. Kristus turi galybę veido interpretacijų, todėl ir jo sekėjams kelių būti radikaliems yra daugybė.

Pokalbyje apie apsisprendimo radikalumą migracijos procesuose kalbėjo Mantas Adomėnas, Aidas Kuolas, Aurimas Šukys ir kt. Studijų dienų dalyviai išgirdo asmeninių, su gyvenamosios vietos pakeitimu susijusių žmonių istorijų. Nė vienas kalbėtojas neprisipažino, besijaučiąs radikalas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Svarstytas patriotizmo, moralinės pareigos neišvykti jausmo trūkumas, ekonominių sąlygų reikšmė. Emigracija - tai sisteminė pilietinių dorybių krizės pasekmė. Kalbėta apie globalizaciją, suartinančią visus pasaulio kraštus ir naikinančią ribas. Išeivijos trečiosios kartos atstovo, atvykusio gyventi į Lietuvą, Aido Kuolo paliestas ir tautiškumo, jo reikšmės ir išlaikymo klausimas.

Trečiasis šeštadienio pokalbis su Nerija Putinaite ir Rimu Šapausku vyko apie jaunimo kultūrinius radikalizmus. Nerija Putinaitė akcentavo vis labiau įsivyraujančią transgresiją ir jos nešamus pavojus visuomenei. Svarstyta sovietinių simbolių atgimimo jaunimo kultūroje reikšmė, akcentuota šiais simboliais išreiškiama jauno žmogaus indiferencija praeities, idealo atžvilgiu. Sugrįžta prie viešo krikščioniško veikimo stygiaus - kaip teigiamo radikalizmo. Jaunimas turėtų atkovoti viešąją erdvę radikaliu krikščioniškų vertybių išpažinimu. R. Šapauskas akcentavo, jog tik asmeniniu pavyzdžiu ir padrąsinimu galima priešintis tokiai transgresijai. Probleminės sritys turėtų būti pervertinamos iš naujo. Pralaimimas informacinis karas prieš didįjį Rytų kaimyną televizijose atima iš jauno žmogaus realybės suvokimą. Žiniasklaida sąmonėje kuria sėkmingo gyvenimo įvaizdį, tačiau atitrūkusį nuo realybės.

Daug diskusijų ir prieštaravimų sukėlė paskutinė tema apie lietuvišką tautinį radikalizmą "Meištavičiaus perspektyvoje". Kalbėtoja Irena Vaišvilaitė, nukeldama klausytoją į Abiejų Tautų Respublikos laikus, kalbėjo apie filologinę istorijos tradiciją, kalbos pagrindu plėšomą tuometę kultūrą, bajoriškąjį palikimą ir Lietuvos miestų kultūros raidą. Diskusijos šiomis temomis liepsnojo ir ekskursijoje ieškant Valerijono Meištavičiaus bei Abiejų Tautų Respublikos paveldo pėdsakų Panevėžio apylinkėse.

Studijų dienų dalyviai po teminių pokalbių vakarus leido stebėdami krepšinio varžybas, klausydamiesi Beno Ulevičiaus atliekamų dainų, žiūrėdami radikalumu išsiskiriančius kino filmus, dalydamiesi įspūdžiais. Sekmadienio rytą daugelis pradėjo šv. Mišiomis Berčiūnų bažnyčioje. Norisi tikėti, kad ši studijų savaitgalių, į kuriuos atvykti kviečiami visi norintieji, tradicija nenutrūks ir ugdys Lietuvos jaunimą kritiškai mąstyti, įžvelgti perspektyvų bei galimybių, radikaliai imtis veiksmų, siekiant Lietuvai sugrąžinti vienijančių vertybių suvokimą ir jų svarbą.

Bernardinai.lt

2005-09-21