Sausio 24 - 28 dienomis vyko studentų ateitininkų žiemos akademija Punske, Lenkijoje. Jos metu stengtasi artimiau susipažinti su Lenkijos lietuviais, jų kasdienybe, kultūra, problemomis.

Skaitykite daugiau "XXI amžiaus" priede jaunimui "Žvilgsniai": href="http://www.xxiamzius.lt/priedai/zvilgsniai/1-1.html

Šių mokslo metų pradžioje, iš Vilniaus A. Vienuolio gimnazijos atvykęs į Vasario 16 gimnaziją, jaučiausi kaip ir kiekvienas naujokas. Buvo viskas svetima: nauja aplinka, nauji žmonės, mokykla ir t.t. Tačiau, bėgant laikui, prie visko po truputį pripratau ir nuosekliai integravausi i mokyklos veiklą. Vienas iš užsiėmimų, kuoriuose ryžausi dalyvauti buvo ateitininkų kuopos lankymas. Tikėjausi taip naudingai užimti savo laisvą laiką, pasisemti patirties, kultūros ir susirasti naujų gerų draugų. Turint galvoje, kad anksčiau niekada nebuvau girdėjęs apie ateitininkų organizaciją ir jų veiklą, man buvo labai įdomu sužinoti ir nagrinėti jų užsiėmimus. Taigi šis tas apie Vasario 16 gimnazijos ateitininkų kuopą.

"Kai auksinės žuvelės tvenkinyje serga ir miršta dėl to, kad vanduo jame užterštas, mažai pagelbės, jei sergančias ir negyvas žuvis pakeisime sveikomis. Jos taip pat žus, nes vanduo joms nuodingas." - Šiuo palyginimu belgų kunigas Joseph Cardijn, Tarptautinio jaunųjų katalikų darbininkų judėjimo (KDJ arba JOC) įkūrėjas, prieš dešimtmečius iliustravo, kad neužtenka patraukti prie Kristaus paskirus jaunus darbininkus. Mes turime stengtis krikščioniškai įtakoti ir jų gyvenimo aplinką. Nes jei jie bus priversti gyventi morališkai sugedusioje terpėje, jie pasiliks pavojuje "užsikrėsti" ir vėl atkristi į blogį. O tuomet, po II-ojo pasaulinio karo, daugelis iš mūsų buvome kupini vilties užkariauti Kristui visą "darbo pasaulį".

Po studentų ateitininkų ziemos akademijos ( SAZA ) 2004.01.24-28 Punske, Lenkijos lietuvių spaudoje (laikraštyje ,,AUŠRA") pasirodė straipsnis apie ateitininkus.

"Per gyvenimą patiriame begalę gražių akimirkų, bet jie - bent man - tik blykstelėjimai", sako brolis Astijus.

Visi turi gauti blogio, velnio, piktųjų jėgų poveikio pamokas, - tik taip supras, kas yra gėris.

Pranciškonų vienuolis brolis Astijus šį kartą sutiko pažaisti abėcėlės žaidimą " Lietuvos žinių " laikraščio puslapyje.

Iš eilės vardijome abėcėlės raides ir klausėme, koks pirmas žodis šauna į galvą. Žaidimas pranciškonui labai patiko...

2003 metų spalio 17 - 19 dienomis Ignalinoje vyko brandaus lytiškumo ugdymo programos "Pažink save" savanorių mokymai. Dalyvavo 28 žmonės, daugiausia vyresnių klasių moksleiviai iš Švenčionių, Švenčionėlių (tarp jų ir ateitininkų!) ir Ignalinos. Seminaras truko nuo penktadienio 16 val. Iki sekmadienio 15 val. su menkomis pertraukomis valgiui ir poilsiui, nes iš tiesų buvo apie ką pasišnekėti ir naktimis. Kaip sakė patys seminaro dalyviai, šis seminaras buvo naudingas jiems patiems praplečiant savo žinias bei išgirstant kitokią nuomonę apie meilę, draugystę, gyvybę. Seminaro metu dalyviai klausėsi teorinių paskaitų, atliko praktines užduotis, mokėsi grupės formavimo bei apšilimo žaidimų. Savarankiško darbo metu teko peržvelgti savo vertybes, ieškoti savo darbo stiliaus.

Atšalo Lietuvoje. Prasimerkus aną rytą jau neberaudonavo už lango senamiesčio stogai. Balta balta. Netruko nutirpti, tiesa, bet žiemos pojūtis jau tvyro visur. Prikibo, įsigėrė ir nepaleidžia.

O dar lyg tyčia tie žiniasklaidos veiksmažodžiai, apibūdinantys Prezidentūros detektyvą: "krečia", "purto", "drebina". Dievaži, pakvimpa Sibiro speigais. Tik susigūžk ir lįsk kur šilčiau. Tai ir suku dabar kas vakarą aukštyn dujų katilo rankenėlę. Dėl viso pikto. Bijau šalčio, neužsigrūdinau ten, kur sniegas laikydavosi pusę metų.

Per prezidento rinkimų kampaniją būta visko. Rolandas Paksas įvaizdžių meisterių buvo piešiamas kaip Vytis ir kaip Rūpintojėlis, kaip tautos lauktas išgelbėtojas - Mesijas, reikalavo tikėjimo juo.

Įvaizdininkų firma dirbo ir pagal religinius modelius, kurie rinkėjams turėjo sudaryti įspūdį, kad kandidatas - ne vien šaunus vyrukas, bet ir asmuo, turintis antgamtinę charizmą, dieviškas galias - tam jis buvo ir piešiamas, ir filmuojamas klipuose. Kalbantis dangaus fone. Galva, kalbanti iš dangaus, - tai ne pokštai, tai veikia sąmonę ir pasąmonę, nes tai ne tik herojaus, bet ir dievybės archetipas.

Daug kalbama apie šių dienų žmogaus vienišumą, nesugebėjimą atrasti savą bendruomenę, būti komunijoje su kitais. Bendruomeniškumo problema ypač aštriai iškyla dabartinėje Lietuvos situacijoje. Sovietinio totalitarizmo sąlygomis bruktos kolektyvistinė ideologijos patirtis šiandien stumia mus į kitą kraštutinumą - radikalų individualizmą. Tačiau dar Pradžios knygoje skaitome: "negera žmogui būti vienam". Tai žinia, kurią kiekvienas nešiojame savo prigimtyje, kuri nesikeičia amžių bėgyje. Žmogus būna visaverčiu žmogumi tik kartu su kitais.

Pranciškonai, Bernardinų bendruomenės vardu raginantys spręsti kilusią krizę, tikina norį, kad visuomenė prabustų "tiesos ieškojime".

"Tiesa negali būti savinamasi kokių nors politinių, socialinių grupių ar organizacijų, jos troškimas taip pat neturėtų būti nulemtas tam tikrų simpatijų ar antipatijų vienoms ar kitoms politinėms jėgoms. Pati tiesa šiandien ypač svarbi kaip asmens ir visos tautos orumą ugdantis veiksnys", - rašoma lapkričio 12d . pranciškonų laiške .

Brolio pranciškono Arūno Peškaičio pastarojo laiško komentaras, atspausdintas " Lietuvos žiniose " (2003.11.14)...