Vilniaus krašto ateitininkai

keliauja „Takeliu“ jau penktus metus

Prieš penkerius metus Vilniaus krašte pirmą kartą nuskambėjo žinia apie keliaujančią ateitininkų stovyklą „Takelis“. Tada tai buvo kažkas tikrai nauja. Stovyklos ištakos prasidėjo Švenčionėliuose, kur tada, dar tik kelerius metus buvo rimčiau atsikūrusi ateitininkų kuopa „Rytas“.

Šįmet, liepos 17-23 dienomis, vyko jau penktoji – jubiliejinė stovykla. Kaip ir penkerius metus, stovykla vyko Vilniaus krašte, arčiau Švenčionėlių. Galbūt ir gerai, kad „Takelis“ iki galo išliko būtent šių kraštų „takeliu“, nes kasmet sugrįžimas į tas pačias vietas sukelia šiokių tokių sentimentų, o stovykla vis labiau įgauna savo dvasią ir tampa tarsi tradicija, be kurios sunku įsivaizduoti vasaros atostogas. Kaip gi Vilniaus krašto ateitininkai be „Takelio“!:)

Jau stovyklai prasidėjus stebino nuostabus oras, kuris lydėjo visą stovyklos laiką. Būtent šios stovyklos metu kažkodėl savaime kildavo prisiminimai apie praėjusias stovyklas, kai paskutinės poros batų būdavo nuolat permirkusios, visiems drabužiams išsidžiovinti neužtekdavo vietos, o valgyti virdavome ant nuo lietaus gęstančio laužo... Tačiau tada, pirmųjų „Takelių“ metu, nuolat pilant lietui, visi vis tiek būdavo laimingi. Gera prisiminti kaip keliaujant per kaimus, kai kurie žmonės priimdavo pastovėti po savo stogu arba padovanodavo sausų malkų glėbį... Taigi ši stovykla vien jau oru buvo dėkinga, galbūt dėl to, kad praėjusiais kartais saulės tikrai pritrūkdavo. :)

Šįkart į šią jubiliejinę, penkis metukus švenčiančią stovyklą susiriko įvairaus amžiaus vaikai iš: Vilniaus, Švenčionėlių, Paberžės, Merkinės. Stovykloje dalyvavo apie 40 vaikų ir apie 10 vadovų iš kurių net 4 buvo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos studentai. Tai buvo tikrai svarbu, nes visąlaik kartu buvome maldoje.

Kadangi dauguma dalyvių šiemet „Takelyje“ buvo pirmąjį kartą, buvo įdomu apvaikščioti šias vietoves, kai kuriems ir prie Žeimenos dar buvo netekę apsilankyti.

Pirmasis žygis Švenčionėliai – Kaltanėnai kai kuriems buvo nelengvas: diena buvo karšta, o ne visų ir jėgos lygios. Tačiau jeigu jau keturis metus teko žygiuoti dar ilgesnius atstumus, tai šįkart ir ši kelionė tapo ne tokia jau sunki.

Per dvi dienas, praleistas Kaltanėnuose, įvyko daug linksmų užsiėmimų: vyko kvadrato varžybos tarp mažesniųjų ir tinklinio - tarp vyresniųjų dalyvių, jau kone tradiciška tarp ateitininkų liaudiška vakaronė su tikrais muzikantais (oi kaip visi trypė pievoje:), kulinarijos, dvasingumo, šokių ir sporto pamokėlės, maudynės... Kai kurių žaidimų metu tekdavo ir susikaupti ir linksmai pasijuokti, kartais pamąstyti, padiskutuoti. Taip pat kartu ir su Kaltanėnų parapijos žmonėmis Šventosiose Mišiose stovyklautojai dalyvavo.

Kitas žygis – Kaltanėnai - Palūšė. Dabar atstumas buvo dar ilgesnis, na, bet vis dėlto įveiktas.

Likusi stovyklos dalis vyko Palūšėje, kur apsistojome nedideliuose nameliuose. Visiems atminty išliko tas baisusis naktinis žaidimas, kuris, ypač mažesniesiems, privertė kartais griebti draugo ranką, kad naktį miške, puolant „blogiukams“, nebūtų taip baisu...:)

Po linksmų žaidimų, atrasti dvasinę ramybę padėjo susikaupimo vakaras su susitaikinimo pamaldomis ant ežero kranto. Visi tarsi prisipildė tam tikros jėgos ir vidinio džiaugsmo, kuris leido vėl pažvelgti į draugus, kurie buvo šalia su šiltesne šypsena.

Kai kurie vaikai dar nė karto nebuvo plaukioję valtimis, taigi stovyklos metu buvo gera proga prisiplaukioti visą dieną „valčių žygyje“. Tai jau nutrintos buvo irkluotojų rankelės...:)

Sekmadienio rytą, liepos 22 dieną, kartu švęsti Šventąsias mišias, Palūšės bažnytėlėje susirinko dar daugiau ateitininkų iš Ignalinos ir Vilniaus. Mišiose aidėjo džiaugsmingos, jaunų žmonių giedamos giesmės ir į visą Mišių liturgiją įsijungė ir atvykę svečiai. Buvo ypatingai džiugu, kad pirmą kartą į „Takelį“ atvyko garbingų svečių, o Šv. Mišias aukojo pats ateitininkų dvasios vadas Monsinjoras Gintaras Grušas.

Per „Takelio“ penkių metukų jubiliejaus šventę, visi prisiminė praėjusias stovyklas peržiūrėdami senas nuotraukas, buvo sveikinami žmonės, įdėję be galo daug jėgų, tie, kurie nuolat užtardavo, savo maldoje palaikydavo tuos, kurie keliavo per žygius visiškai peršlapę, tam, kad kasmet įvyktų ši ateitininkų stovykla. Visiems buvo labai įdomu, kad į stovyklą porai dienų atvažiavo ateitininkė iš JAV (Klivlendo), kuri sveikino ir tuo pačiu džiaugėsi, kad gavo progą pabendrauti lietuviškai su ateitininkais čia, Lietuvoje, ir taip pat pasakojo apie kasmet vykstančią ateitininkų stovyklą, Dainavoje (JAV). Šventė baigėsi ateitininkų himnu.

Paskutinįjį stovyklos vakarą, pasibaigus iškilmingoms šventėms, vėl sugrįžę į tą šiltą „stovyklinę“ atmosferą, susėdę pievelėje, visi kalbėjosi ką davė ši stovykla, ką patyrėme ir ką tokio gražaus išsivešime į savo namus, pas artimus žmones.

Stovyklos uždarymo šventėje, vyko talentų vakaras, kai visi būreliai pagal tam tikrą dainą turėjo sukurti kažkokį pasirodymą. Kaip ir visada, ateitininkų talentų vakarai būna smagūs, nes pasirodo ne tik vaikai, bet ir vadovai, o tai vaikams būna įdomiausia.:)

Paskutinį rytą pabudus, visada atsiranda tam tikras įvertinimo jausmas, kai pabundi ir galvoji, kad jau viskas baigėsi, visi sugrįš į namus, ir apmąstai kokį įvykį ilgiausiai prisiminsi...

Ką gi, „Takelis 2007“ baigėsi, o per penkerius metus išvaikščioti Kaltanėnai, Labanoras, Reškutėnai, Ignalina, Palūšė, Januliškis, Švenčionėliai, išliks atminty, ypatingai tiems, 5-6 ištvermingiausiems žmonėms, kurie visus penkis metus augo „Takelyje“ ir prisimena visas sunkias ir smagias akimirkas praleistas kartu. Vienas svarbus penkių metų „Takelio“ etapas jau baigėsi, kiti „Takeliai“ bus kitokie, o ši stovykla kitąmet kelsis jau į kitus kraštus, kur prasidės kiti žygiai, kiti prisiminimai...

Belieka nuoširdžiai padėkoti visiems nuostabiems žmonėms, kurie įdėjo tiek sunkaus darbo, kad bet kurioje iš šių penkių stovyklų būtų kam ir dėl ko šypsotis...:)

Gerda Skuolytė

Švenčionėlių ateitininkų kuopa „Rytas“

Nuotraukas galite žiūrėti čia